- bubinas
- bùbinas (brus. бyбeн) sm. (3b), bū̃binas Šl
1. Šl būgnas: Bùbinas padirbtas iš šunies skūros Pn. Jau muša bùbiną Všk. Ėmė bubiną rankon savo Ch2Moz15,20. ^ Jo pilvas išvirtęs kaip bùbinas Jnšk. Arkliai pririję kaip bubinaĩ Dbk. Ant bubino kalno su geležinėms akėčioms akėja (šukuoja galvą) Jrg.
2. arpo dalis, kur sukasi sparnai: Suduok su kumščiu per bùbiną, geriau išbirės grūdai Jnšk.
3. kuliamosios mašinos dalis: Kuliamosios mašinos dantìnis ir kryjẽlinis bùbinas Ds. Bùbino dantys išlūžo Ds. Vasarojui bùbiną prispaudžia, o žieminiams javams pakelia Rm. Užkabink ant bùbino maišą Rm.
4. Vb plūgo verstuvė (lenta): Kad taip šitam plūgui naują bùbiną! Brž.
5. Žmt plika vieta, ppr. kalnelis pievoje: Piemenys suginę galvijus ant bùbino ir laiko visą dieną neėdusius Št. Tam bubinè nieko nėra žolės Rgv. Bubinaĩs išejus pieva Ds.
6. armonikos ar vargonų storasis balsas, bosas: Tų armonijų vienas bùbinas yra pagedęs Grg. Tavo armoniko[je] buvo šešioleka bubinų̃ Brs.
7. kortų spalva, būgnas: Su bùbinu numušė gilį ir vyną Jnšk.
8. tokia gėlė: Gėlyne sužydo bubinai ir katinėliai rš.
9. Šr bičių tranas.
◊ bùbinus palèisti pradėti labai verkti: Kad paléido savo bùbinus Brs.kaĩp (tar̃si) į bùbiną mùša daug, plačiai šneka: Visas miestelis dabar kaip į bubiną muša Vaižg. Jie ... kitus žemino ir tarsi į be galo didelį bubiną mušė ir tebemuša LTII392.
Dictionary of the Lithuanian Language.